Spalio 22 dieną Ankaroje Markas Carney susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu. Oficialiai paskelbta apie naują Kanados ir Turkijos strateginę partnerystę, apimančią prekybą, energetiką, gynybą ir politinį dialogą. Šalys taip pat susitarė plėsti oro susisiekimą ir toliau derėtis dėl laisvosios prekybos.

Kanados vyriausybės paskelbtame bendrame pareiškime abi valstybės vadinamos NATO sąjungininkėmis, kurias sieja pagarba žmogaus teisėms, asmens laisvėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams. Vis dėlto pačiame dokumente konkrečios LGBTQ+ žmonių padėties Turkijoje aptarimo nėra.

Apie šį klausimą premjeras prabilo spalio 23 dieną Stambule. Agentūros „Reuters“ žurnalistams jis patvirtino, kad Kanados atstovai per susitikimus su Turkijos valdžia iškėlė LGBTQ+ teisių klausimus.

„Kadangi palaikome ryšius, galime tiesiogiai pasakyti šių šalių vadovybei, kaip matome pasaulį ir ko tikimės“, – aiškino Markas
Carney. Pasak premjero, bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis nereiškia pritarimo kiekvienam jų politiniam sprendimui. Per vizitą jis nesusitiko su Turkijos LGBTQ+ organizacijų ar kitų žmogaus teisių grupių vadovais.

Kas vyksta Turkijoje?

Šis klausimas Kanados premjerui buvo užduotas neatsitiktinai. Rugsėjį Turkijoje pradėtos didelio masto policijos operacijos prieš LGBTQ+ organizacijas, aktyvistus ir bendruomenės susibūrimo vietas.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ rugsėjo 22 dieną pranešė, kad per operacijas penkiolikoje provincijų
buvo sulaikyta mažiausiai 116 žmonių, iš jų bent 83 paskirtas kardomasis kalinimas. Daugiau kaip 160 asmenų buvo pradėti
baudžiamieji tyrimai. Šie skaičiai atspindi organizacijos tuo metu turėtą informaciją, o ne būtinai galutinę spalio mėnesio padėtį.

Spalio 2 dieną organizacija paskelbė atskirą skubų kreipimąsi dėl penkių sulaikytų žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistės. Tarp įvardytų
asmenų – organizacijos „KAOS GL“ atstovai ir žurnalistė Tuğba Tekerek. „Amnesty International“ teigimu, jie neturėtų būti laikomi nelaisvėje už naudojimąsi pagrindinėmis žmogaus teisėmis.

Turkijos valdžia savo veiksmus aiškina šeimos vertybių ir vaikų apsauga. Ankara taip pat tvirtina, kad jos teismai veikia
nepriklausomai, o tyrimai nėra politiškai motyvuoti. Žmogaus teisių organizacijos su tokiu operacijų vertinimu nesutinka.

Europos reakcija

Spalio 1 dieną Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, raginančią Turkiją nutraukti LGBTQ+ žmonių ir jų teisių
gynėjų persekiojimą.

Asamblėja atkreipė dėmesį į sulaikymus, kratas, interneto svetainių blokavimą ir draudimus rengti eitynes. Savo išvadoje parlamentarai pabrėžė, kad represijos prieš LGBTQ+ žmones yra priešingybė šeimos apsaugai. Tai Europos Tarybos institucijos pozicija, o ne Turkijos teismo nustatytas faktas dėl kiekvieno konkretaus sulaikymo.

Turkija yra Europos Tarybos narė, todėl jai galioja Europos žmogaus teisių konvencijos įsipareigojimai. Asamblėja paragino paleisti
žmones, kurie sulaikyti dėl savo tapatybės ar žmogaus teisių gynimo veiklos, ir nutraukti spaudimą nevyriausybinėms organizacijoms.

Ar žodžių pakanka?

Marko Carney pareiškimas svarbus tuo, kad LGBTQ+ žmonių teisės tapo vieša dvišalio aukščiausio lygmens vizito tema. Vis dėlto iš jo žodžių negalima spręsti, kad Turkija įsipareigojo pakeisti politiką, paleisti sulaikytuosius ar atšaukti interneto svetainių blokavimą.

Oficialiame trijų metų strateginės partnerystės plane numatytos konkrečios ekonominio ir politinio bendradarbiavimo kryptys.
Lygiaverčio viešai paskelbto veiksmų plano LGBTQ+ teisių klausimais nėra.

Būtent šis skirtumas tarp viešai išsakyto susirūpinimo ir išmatuojamų sprendimų dabar tampa svarbiausiu klausimu. Kol diplomatai kalba apie partnerystę, Turkijoje sulaikyti aktyvistai ir jų artimieji laukia ne naujų deklaracijų, o realių pokyčių.